Arbatą

Arbata – vienas svarbiausių gėrimų pasaulyje. Arbatos vartojimo tradicijos Azijoje siekia keletą tūkstantmečių, o Europoje – keletą šimtmečių. Arbatą atrado Shen Nungas (žinomo kaip Dieviškasis gydytojas) 2737 m. pr. Kr. , tačiau tik 350 m. pr. K. arbatos gėrimas pirmąkart paminėtas rašytiniuose šaltiniuose.

Arbata yra sudžiovinti augalo lapai. Arbatmedis yra medis, kurį būtina reguliariai genėti, norint nuimti arbatos derlių. Žinomos dvi arbatmedžių rūšys – kininis (Camellia sinensis) ir asamo (Camellia assamica). Kininis arbatmedis gali užaugti iki 3–4 metrų aukščio, yra atsparus šalčiui ir kryžminamas su šilumą mėgstančiu indišku asamo arbatmedžiu.

Arbatžoles gali sudaryti arbatmedžio pumpurai, sveiki, susukti lapeliai, kapoti, plėšyti, smulkūs, dulkės.

Arbata gaminama penkiomis pakopomis: pirmiausia vytinama (šio proceso metu išgarinama drėgmė), susukama (vytinti lapeliai susukami, vėliau prasideda cheminis procesas, po kurio viskas perkeliama į fermentavimo patalpas), fermentavimas (oksidacija, jos metu palaikoma pastovi oro drėgmė), džiovinimas (ištraukiamas vanduo, ant lapelių lieka išdžiūvusios sultys), rūšiavimas (po džiovinimo arbatžolės atsijojamos per sietus pagal lapelių dydį, tada pakuojamos).

Pagrindinės arbatos rūšys: juodoji, žalioji ir ulongo (oolong), baltoji ir pu-erh. Jos visos gaminamos iš kininio arbatmedžio. Iš viso pasaulyje gaminama net apie 3 000 įvairiausių arbatos rūšių.

Įdomu

Viename stiprios arbatos puodelyje yra maždaug tiek kofeino, kiek ir tabletėje nuo skausmo. Kofeinas gerai veikia nervų sistemą, šalina nuovargį ir mieguistumą, kelia darbingumą, stimuliuoja širdies veiklą.

Arbatoje, kaip ir vyne, yra taninų. Daugiausia taninų kaupiasi dviejų trijų metrų arbatmedžių ūgliuose. Arbatoje taninai suteikia būdingą tamsią spalvą bei papildomo aromato. Taninai stiprina kraujagysles, naikina dizenterijos, parafino ir kitus mikroorganizmus. Dėl tanino stipri šalta arbata padeda užgydyti nudegimus.

Medaus krūmo arbata (rooibos giminaitė), kilusi iš Afrikos, pasižymi teigiamu poveikiu žmogaus sveikatai: mažai taninų ir visiškai nėra kofeino, tad ypatingai tinka vaikams. Patariama šią arbatą vartoti žmonėms, turintiems virškinimo ar širdies veiklos sutrikimų. Šioje arbatoje gausu geležies, kalio ir kalcio, vario, cinko, magnio, mangano, natrio, uždegimą slopinančių, cholesterolio kiekį kraujyje mažinančių medžiagų.

Arbatos derinimas su maistu

Prie lengvų pusryčių tinka kiniška arbata.

Prie kepto maisto (pvz., kiaušinių, rūkytos žuvies ar kumpio) – rūkytos arbatos, Ceilono, Indonezijos, Asamo, Kenijos , Afrikos arbatžolių mišiniai.

Prie pikantiškų užkandžių – rūkytos arbatos, Ceilono, Dardžilingo, Asamo, žalios ar iš dallies fermentuotos arbatos (ulongo), raudonos arbatos.

Prie aštrių prieskonių patiekalų – vėsinančios arbatos, kaip Keemuno, Ceilono, Dardžilingo, žaliosios, jazminų ar rūkytos arbatos.

Prie aštrių sūrių – rūkytos arbatos, „Earl Grey“ ar žalios arbatos.

Prie žuvies – žaliosios arbatos, „Earl Grey“, Dardžilingo.

Prie raudonos mėsos ar žvėrienos – Kenijos, jazminų, rūkytos arbatos.

Prie paukštienos – rūkyta, Dardžilingo, ulongo, jazminų arbatos.