Kavą

Kava

Apie kavos kilmę sklando keletas legendų, tačiau viena iš dažniausiai minimų – apie Abisinijos ožkų piemenį, gyvenusį apie 850 m. Etiopijoje. Vieną vakarą, kaip įprastai, piemuo grojo dūdele kviesdamas ožkas, tačiau šios nepasirodė. Piemuo išėjo ieškoti ožkų ir atrado jas garsiai bliaunančias ir lakstančiais kaip pasiutusios.  Tuomet piemuo pastebėjo, kad jos kramto nežinomo medžio uogas ir lapus. Paragavęs pats uogų, jis pajuto energijos pliūpsnį, pradėjo šokti ir dainuoti. Netoliese buvusio vienuolyno abatas kelias uogas davė paragauti ir vienuoliams, tačiau šie nusivylė karčiu skoniu ir išmetė uogas į laužą. Netrukus jų dėmesį patraukė pasklidęs malonus uogų (pupelių) aromatas. Jie užpylė paskrudusias pupeles vandeniu ir gautą gėrimą paskelbė Dievo dovana, nes jo išgėrę galėjo būdrauti visą naktį.

Kavos gėrimo tradicijos siekia XI amžių, kai kava pirmą kartą buvo atvežta iš Etiopijos į Arabiją. Nuo pastarosios šalies ir kilo kavos (arab. Qahwah) pavadinimas . Persai buvo sužavėti tonizuojančiu uogų poveikiu, nes vynas jų šalyje buvo griežtai draudžiamas. Iš pradžių buvo valgomos tik pačios uogos, vėliau jas imta smulkinti ir, maišant su gyvūnų riebalais, naudoti maisto gamybai. Vėliau uogos buvo naudojamos užpiltinėms gaminti. Arabai monopolizavo kavos gamybą, o turkai pavertė ją karštu gėrimu. Jie gamindavo kavą su įvairiausiais prieskoniais (pvz., kardamonu, anyžiumi). Kad ir kaip arabai stengėsi kavą laikyti paslaptyje, net buvo griežtai uždrausta ją išvežti, netrukus kava atsirado ir už Arabijos ribų.

Kavos populiarumas lėmė sparčią kavamedžių plantacijų plėtrą. XVII a. pab. kavamedžiai buvo pradėti auginti net šiltnamiuose. XX a. pr. didžiausia kavos augintoja tapo Brazilija. Šiandien kava auginama Centrinėje Amerikoje, Brazilijoje ir tropinėse Pietų Amerikos platumose.

Kavos rūšys

Arabika – tai geriausia kava, pasižyminti sodriu skoniu bei aromatu. Arabika auginama kalnų šlaituose, kur iškrinta daug kritulių. Geriausia arabika auginama tropinio klimato juostose. Arabika sudaro 70–75 proc. pasaulinės kavos produkcijos.

Robustos kavamedžiai auga žemesnėse vietovėse. Lyginant su arabika, robusta auga greitai, yra atspari ligoms ir žymiai derlingesnė. Robusta dažniausiai naudojama tirpios kavos ir mišinių gamyboje. Robusta sudaro 25–30 proc. Pasaulinės kavos produkcijos.

Liberika – mažiausiai paplitusi kavos rūšis. Gana prasto skonio, naudojama kavos gėrimams ir tirpiai kavai gaminti. Sudaro tik 1 pros pasaulinės produkcijos.

Kavos skonis priklauso nuo keleto aspektų:

–          Geografijos. Afrikietiškosios kavos iš esmės yra lengvos, turinčios rūgšties, gėliškų, vaisiškų, prieskoniškų aromatų. Indonezijos ar Papua kavos – sunkios, kvapnios, tirštos. Pietų ir Centrinės Amerikos kavos – vidutinio sunkumo, labai įvairaus skonio.

–          Veislės. Kavamedžių yra daug veislių, skaniausios ‘Bourbon’, ‘Tipica’, jų auginimo priežiūra sudėtingiausia ir pasaulinėje rinkoje jų yra mažai. Kitos veislės: ‘Caturra’, ‘Catuai’, ‘Pacos, Chapos’, ‘Marago’.

–          Klimato. Jis turi įtakos kavos skoniui, kavos pupelės subrendimui ir augimui. Jei sausra – kavos pupelių mažai. Idealu tropinės liūtys. Per gausus lietus apsunkina kavos surinkimą. Kava turi būti renkama sunokusi, tačiau nepernokusi.

–           Skynimo būdų: rankomis ar mehanizuotai.

–            Apdorojimo būdų. Nuskinta kava gali būti apdorojama sausai (džiovinama saulėje, kava turi daug kofeino, kvapas agresyvus, turi daugiau saldumo), šlapiai (išlukštenama ir fermentuojama, kavos skonis švelnus, kofeino nedaug, kvapas ryškus, skonis rūgštus), lukštenama (išlukštenama kavos pupelė ir džiovinama saulėje, kavos skonis subtilus, daug kofeino, kvapas neryškus, skonis salstelėjęs), pusiau plauta (išlukštenta kavos pupelė nuplaunama, kavos skonis subtilus, daug kofeino, kvapas neryškus, turi ir saldumo, ir rūgšties).

–          Šviežumo. Kuomet kava yra šviežia, tuomet ji yra aromatingesnė. Rekomenduojama rinktis ir vartoti tik šviežią kavą.

–           Patiekimo. Didelę reikšmę kavos skoniui turi malimas, todėl kiekvienas kavos pagaminimo būdas yra savitas. Norint pajusti tikrą kavos skonį, Rekomenduojama kavos pupeles sumalti prieš vartojimą. Be tradicinės kavos gaminimo būdų, dar yra airiška kava (kava su viskiu ir grietinėle), kapučino (kava su pienu, grietinėle ir kakava), latė (kava su karštu pienu).

Įdomu

Kava – viena iš labiausiai perkamų prekių pasaulyje. Visame pasaulyje išgeriama 500 milijardų kavos produktų per metus, pusė iš jų – per pusryčius.

Kavoje yra 0,6 – 2,4 proc. kofeino. Kava turi tonizuojančių savybių. Kofeino kiekis kavoje mažai priklauso nuo jos skonio, dažniausiai vandeningesnė kava gali turėti daugiau kofeino nei kokybiškai ir su mažai vandens išvirta kava. Dažniausiai itin daug kofeino turi kava, pagaminta automatiniuose kavos aparatuose, bei tirpi kava.

Kava pažadina žmogaus protinius gebėjimus, pašalina nuobodulį, mieguistumą, palengvina nuovargį.

Kava rekomenduojama sportininkams, nes gerina raumenų susitraukimą, mažina nuovargį, gerina judesių koordinaciją ir sportinius rezultatus.